Ąžuolas – tai medis, užaugantis apie 18,5 m aukščio, tačiau stiprios, vingiuotos šakos gali išplisti iki 36,5 m pločio. Seniau ąžuolai buvo viena iš labiausiai paplitusių medžių rūšių miškuose, tačiau jų skaičius ryškiai sumažėjo. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad ąžuolo vaisiai, gilės, ir jauni jų sodinukai yra laukinės gamtos vienas pagrindinių maisto šaltinių. Šiaurės Amerikoje ąžuolas yra itin paplitęs, turintis ne vieną rūšį, o Lietuvoje ąžuolai yra įtraukti į saugomų medžių sąrašą. Visų ąžuolų rūšių pagrindinis skirtumas yra jų lapų ir gilių forma. Nors kai kurių ąžuolo rūšių skirtumai kartais nėra akivaizdūs, tačiau kitų rūšių gali skirtis labiau. Pavyzdžiui, raudonojo ąžuolo lapai turi smailas skilteles su mažais šereliais galuose, o baltojo ąžuolo lapų skiltelės yra suapvalintos. Ąžuolų dauginimas yra naudingas aplinkai ir yra lengvas, įdomus projektas vaikams, tačiau reikalaujantis apgalvoti keletą svarbių aspektų.
ĄŽUOLAS: Rūšys, Auginimas Ir Priežiūra
Ąžuolų rūšys:
Ąžuolai yra įvairių dydžių ir formų. Pasaulyje yra dešimtys ąžuolų veislių, tačiau daugelis jų yra skirstomi į dvi pagrindines grupes: raudonuosius ir baltuosius ąžuolus. Įdėmiai pažvelgę į lapus galite pasakyti, kuriai grupei priklauso ąžuolas.
- Raudonieji ąžuolai:
Raudonųjų ąžuolų lapai yra smailėjančiais galais su mažyčiais šereliais. Jų gilėms subręsti reikia dviejų metų ir tada jos išdygsta pavasarį po to, kai nukrenta ant žemės. Paprastiesiems raudoniesiems ąžuolams priklauso tokie ąžuolai, kaip pvz., Vandeninis ąžuolas, Juodasis ąžuolas, “Smeigtukas” ąžuolas ir kiti.
- Baltieji ąžuolai:
Baltųjų ąžuolų lapai yra suapvalinti ir lygūs. Jų gilės subręsta per vienerius metus ir išdygsta netrukus po to, kai nukrenta ant žemės. Šiai grupei priklauso: Bur ąžuolas, baltas ąžuolas ir kiti.
Dažniausiai sodinamų ąžuolų veislės:
Dauguma ąžuolų rūšių užauga didžiulio dydžio ir netinka miesto ar priemiesčio kraštovaizdžiui.
Baltas ąžuolas:
Jei turite sodybą atokiau nuo miesto, jums puikiai tiks baltas ąžuolas, kuris auga labai lėtai. Po 10 – 12 metų medis išauga tik 3 – 5 m aukščio, bet ilgainiui pasiekia 15 – 30 m aukštį. Neturėtumėte jo sodinti šalia šaligatvių ar kiemo, nes šaknys yra prie pagrindo. Šis ąžuolas nemėgsta būti trikdomas, todėl pasodinkite jį į nuolatinę vietą ir genėkite žiemą, kol jis yra ramybės būsenoje.
Gluosninis ąžuolas:
Kitas dažnai sodinamas medis – Gluosnio ąžuolas, kuris turi plonus, tiesius lapus, panašius į gluosnio lapus. Užauga 18 – 23 m aukščio. Gilės nėra tokios kaip daugelio kitų ąžuolų. Jis puikiai prisitaiko prie miesto sąlygų, todėl galite jį naudoti kaip gatvės medį arba prie greitkelių. Geriausia persodinti, kai yra ramybės būsenoje.
Japoninis ąžuolas:
Dar vienas dažnai sodinamas ąžuolas yra Japoninis visžalis ąžuolas. Tai yra mažiausias iš ąžuolų, kuris užauga tik 6 – 9 m aukščio ir iki 6 m pločio. Mėgsta šiltas pietryčių zonas ir turi krūmų augimo įprotį, todėl puikiai tinka kaip širma. Nepaisant mažo dydžio, medis suteikia geros kokybės šešėlį.
“Smeigtukas” ąžuolas:
Šis ąžuolas užauga 18 – 23 m aukščio, lapija išplinta 8 – 12 m. Jis turi tiesų kamieną ir geros formos vainiką, kurio viršutinės šakos auga į viršų, o apatinės – nusvirusios. Medžio centre esančios šakos yra beveik horizontalios. Tai nuostabus šešėlinis medis, tačiau gali tekti nupjauti kai kurias apatines šakas, kad netrukdytų.
Bendroji ąžuolų priežiūra:
Laistymas:
Ąžuolai mėgsta saulėtą ir gerai nusausintą dirvą, be to, jie mėgaujasi natūralia sezonų kaita. Kol yra žiemos kritulių, ąžuolų žiemą laistyti nereikia, o kad kompensuotumėte sausą žiemą, pavasarį ąžuolus galite gerai palaistyti. Taip pat saugu juos laistyti vieną ar du kartus sausomis vasaromis. Šį nedažną laistymą turėtų sudaryti laipsniškas vandens leidimas visą dieną, kad dirvožemis būtų gerai išmirkęs, tačiau šaknys neužmirktų. Niekada neturėtumėte laistyti ąžuolų dažniau nei kartą per mėnesį.
Kitų augalų sodinimas aplink ąžuolą:
Sodinant kitus augalus aplink ąžuolus, rinkitės tik sausrai atsparius augalus, kurių nereikia laistyti vasarą. Geriausia juos išdėstyti bent 2 metrų atstumu nuo kiekvieno ąžuolo pagrindo, kad ąžuolams būtų erdvė kvėpuoti. Taip pat tikslinga aplink kiekvieno ąžuolo pagrindą pakloti 5 – 8 cm mulčio, kad dirva neišdžiūtų ir neaugtų piktžolės, kurios pavogtų iš medžio maistines medžiagas. Nekraukite mulčio prie ąžuolo kamieno, o sukurkite nuolydį, einantį į išorę nuo medžio pagrindo, kad jis gautų oro ir maisto.
Genėjimas:
Kaip ir daugelį kitų lapuočių medžių, ąžuolus reikia reguliariai genėti. Saugiausias laikas juos genėti yra ramybės periodas žiemą, nes tai sukelia naujų ataugų žydėjimo sezonui augimą ir leidžia žaizdoms užgyti atėjus šiltam pavasario orui. Nors lengvi apipjaustymai pavasarį ir rudenį ąžuolams nepakenks, labai svarbu jų negenėti kovo – liepos mėnesiais. Tada mažieji vabalai gali pernešti ąžuolų vytulį – grybelinę ligą, kuri pakeičia lapų spalvą ir galiausiai žudo ąžuolus.
Genėjimo priežastys:
Metinis genėjimas gali būti naudingas ąžuolams. Galite genėti, kad kontroliuotumėte dydį ir pašalintumėte sergančias šakas, tačiau protinga atminti, kad genėjimas sulėtina augimą ir skatina pumpurų vystymąsi. Vienintelė priežastis visiškai pašalinti šaką yra atsikratyti negyvos ar sergančios galūnės. Kitu atveju, be reikalo šalinant šakas, medžio vidus bus apšviestas saulės spinduliais, o tai gali būti pažeidimų atsiradimo priežastis. Visada turėtumėte palikti šakos apykaklę, kuri yra išsipūtusi vieta ties kamienu, kur šaka pradeda dygti. Nedarykite lygaus pjūvio, nes tai visam laikui sustabdys augimą.
Tręšimas:
Trąšos suteikia ąžuolui maistinių medžiagų, kad padidintų jo gebėjimą sugauti saulės šviesą, kad jis galėtų gaminti maistą ir energiją. Jauniems medžiams augti reikia trąšų, o subrendusiems ąžuolams – sveikatai palaikyti. Tręšti reikėtų pavasarį, vasaros pabaigoje arba rudenį, kai krituliai padės išplauti maistines medžiagas per dirvą, kad pasiektų visas šaknų sistemos dalis. Galite tręšti subalansuotomis trąšomis su azotu, fosforu ir kaliu. Taip pat saugu tręšti azoto pagrindu pagamintomis trąšomis – tokiomis, kurias taip pat vertina aplinkinė veja. Be to, galite leisti ant žemės likti nuo ąžuolų nukritusiems lapams, nes irdami jie prisotina dirvą maistinėmis medžiagomis.
Kaip užauginti ąžuolą?
Nerinkite pirmųjų gilių rudenį, o palaukite, kol pradės kristi antrasis kritimas. Tada pasirinkite kelias saujas gilių, nes jų daigumas yra mažas. Patikrinkite lapus, kad nustatytumėte, ar renkate baltojo ąžuolo ar raudonojo ąžuolo grupės giles. Vizualiai apžiūrėkite savo giles ir išmeskite visas, kuriose yra mažų skylučių, kuriose galėjo įsiskverbti vabzdys. Taip pat tas, kurios yra nuspalvintos arba supelijusios. Subrendusių gilių kepurėlės lengvai nusiima. Mirkykite giles per naktį inde su vandeniu. Pažeistos ir nesubrendusios sėklos plūduriuoja paviršiuje, o kitos yra tinkamos sėjimui. Baltojo ąžuolo gilės yra paruoštos sodinti iškart po mirkymo, tačiau raudonojo ąžuolo giles reikia specialiai apdoroti stratifikuojant.
Raudonojo ąžuolo giles sudėkite į užtrauktuku užsegamą maišelį su drėgnomis pjuvenomis arba durpių samanomis. Pjuvenos ar durpių samanos neturi būti permirkusios, o tik šiek tiek drėgnos. Palikite saulėtoje vietoje aštuonioms savaitėms ir patikrinkite kas dvi savaites, kad įsitikintumėte, jog nepelija. Jei matote pelėsio požymius, palikite maišelį atidarytą, kad patektų grynas oras. Užpildykite vazonus, kurie yra bent 30 cm gylio, vazonine žeme, tada pasodinkite giles 2,5 cm gylyje. Į kiekvieną vazoną galima sodinti kelias giles. Persodinti daigus į nuolatinę vietą reikia tada, kai išsiskleidžia pirmieji lapai. Jei vazone turite tik vieną daigą, galite jį laikyti patalpoje saulėtame lange iki trijų mėnesių. Jei norite giles sodinti tiesiai į žemę, pasirūpinkite, kad jos būtų apsaugotos nuo laukinių gyvūnų.
Ąžuolo sodinukų priežiūra:
Pasodintus ąžuolo sodinukus gali sunaikinti laukiniai gyvūnai. Padėkite narvus ant naujai pasodintų sodinukų ir pakeiskite juos vielinėmis tvorelėmis, kai sodinukai auga. Laikykite medį apsaugotą, kol jis bus bent 5 pėdų 1,5 metro aukščio. Jaunus ąžuolus supantį plotą reikia laikyti švarų nuo piktžolių ir laistyti dirvą aplink medį, jei nėra lietaus. Sausoje dirvoje medis neišvystys stiprių šaknų. Netręškite jauno medžio iki antrųjų metų po pasodinimo. Net ir tada naudokite trąšas tik tada, kai lapai yra blyškūs arba medis neauga taip, kaip turėtų. Nepamirškite, kad ąžuolai iš pradžių auga labai lėtai. Medžio tręšimas siekiant skatinti greitą augimą, neduoda naudos, o mediena tik susilpnėja. Dėl to gali skilti kamienas ir lūžti šakos.
