Sakura yra japoninė vyšnia, tačiau ji skiriasi nuo mums įprastų vyšnių, o pagrindinis skirtumas yra tas, kad japoninių vyšnių žiedai neduoda vaisių. Vietoj to jie kiekvieną pavasarį žydi gražiais rožiniais arba baltais žiedais. Deja, šie medžiai žydi tik savaitę ar dvi. Sakura yra laikoma Japonijos ikona, o kai kurie žmonės jos žiedus net vadina Japonijos neformalia nacionaline gėle. Japonijos mokslo metai prasideda balandžio mėnesį, per sakurų žydėjimo sezoną. Jos žiedai simbolizuoja sėkmę, meilę ir pavasarį, o kadangi žiedai žydi tokį trumpą laiką, jie taip pat simbolizuoja žmonių mirtingumą. Jie mums primena, koks trumpas ir brangus yra gyvenimas.
SAKURA: Rūšys, Auginimas Ir Priežiūra
Apie sakuras:
Sakuros medžiai yra aptinkami visame pasaulyje, o ypač yra paplitę šiaurinio pusrutulio regionuose, kuriuose klimatas yra vidutinio klimato. Tai yra Japonija, Kinija ir Korėja, taip pat Nepalas, Indija, Pakistanas, Iranas ir Afganistanas bei keletas Šiaurės Europos regionų. Japonija ypač garsėja savo sakuromis dėl daugybės jų veislių ir visoje šalyje vykstančių švenčių žydėjimo sezono metu. Kai sakurų pumpurai sprogsta, visoje šalyje žmonės rengia piknikus ir žiedų peržiūros vakarėlius, kad įvertintų trumpalaikį žiedų grožį. Įvairių veislių sakurų žiedai žydi skirtingu laiku, tačiau dauguma jų piką pasiekia kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Šie medžiai gali augti beveik bet kur ir gyventi 30 – 40 metų. Sakuros be rausvų žiedų taip pat pasižymi spalvingais rudens lapais, gražia kamieno žieve ir greitu augimu. Tuo pačiu reikalauja mažai priežiūros, todėl puikiai tinka namų sodams.
Sakurų rūšys:
Labiausiai paplitusi sakurų rūšis Japonijoje yra „Somei-yoshino“ arba Yoshino vyšnia, dviejų kitų rūšių hibridas. Ši sakura išsiskiria tuo, kad turi beveik visiškai baltus žiedlapius, nuspalvintus silpniausiais rausvais atspalviais. Ji dažnai sodinama palei upes ar griovius, sudarydama blyškių atspalvių tunelį, kuris atsispindi vandenyje. Kita graži veislė yra “Kawazu-zakura”, dažniausiai randama Kawazu vietovėje. Ši vietovė yra pietinėje Izu pusiasalio dalyje, šiek tiek daugiau nei 2 su puse valandos kelio traukiniu nuo Tokijo. Šios sakuros žiedai yra stipresnio rožinio atspalvio nei “Somei-Yoshino” ir žydi maždaug mėnesiu anksčiau, paprastai nuo vasario pabaigos iki kovo pradžios. “Yoshino” sakura turi plačiai išsiskleidusias šakas su baltais žiedais, kurias vasarą pakeičia blizgūs žali lapai. “Kawazu-zakura” žiedų festivalis yra įspūdingas reginys, kasmet pritraukiantis apie milijoną žmonių. Tačiau jei nesilankote pavasarį, žiedų vis tiek rasite. “Šikizakura” – tai dar viena sakurų rūšis, vadinama „keturių sezonų sakura“, kuri žydi du kartus per metus. Rudenį galite grožėtis šios veislės ryškių raudonų lapų ir švelnių rožinių žiedų kontrastu. “Okame” sakura pasižymi ankstyvu žydėjimu su vidutiniškai rausvais žiedlapiais, o “Kwanzan” sakura žydi vėlyvą pavasarį ir turi ryškiai rausvus žiedus. Rožinės ir baltos “verkiančios” sakuros sujungia elegantišką formą su dramatiška žiedų kaskada ant šakų, besiliejančių žemyn. Sakuros medį turėtumėte pasirinkti atsižvelgdami į jums svarbiausias savybes ir savo sodo parametrus. Jei vietos nedaug, apsvarstykite nykštukinį sakuros medį.
Sakuros sodinimas:
Kur sodinti?
Sakuroms reikia daug saulės šviesos ir turtingo bei derlingo dirvožemio. Pasirinkite augalą pagal savo gyvenamąją zoną, kad augalas klestėtų. Specialistai siūlo sode ar kieme pasirinkti tokią vietą, kurioje būtų bent 6 valandos tiesioginių saulės spindulių per dieną. Dirvožemis turi turėti gerą drenažą, kad sakura tinkamai augtų. Žydinčios sakuros gali užaugti bet kur nuo 5 iki 10 metrų aukščio su tokio pat pločio laja, todėl rinkitės vietą, kurioje tilptų toks subrendęs medis.
Kaip sodinti?
Pasodinkite savo sakurą po paskutinių šalnų, kad medis klestėtų. Sodinkite medį maždaug 3 – 6 metrų atstumu nuo kitų augalų lapijos pabaigos, o ne nuo kamieno. Tai svarbu vandens įsisavinimui ir tinkamam šaknų augimui. Nesodinkite savo medžio per arti pastato ar kokių nors konstrukcijų. Iškaskite duobę, kuri yra pakankamai didelė jūsų medžio šaknims ir netgi šiek tiek didesnę. Į duobę įpilkite organinių medžiagų sluoksnį, pavyzdžiui, komposto. Įsitikinkite, kad medis būtų pasodintas tame pačiame gylyje, kaip ir iš pradžių augo. Įdėkite sakurą į duobę ir pripilkite dirvos sluoksnį, tada išlyginkite dirvą su aplinkiniu plotu. Geriausia įkalti į žemę atramą sakurai ir pririšti, kad ji turėtų atramą nuo vėjo, kol ji įsitvirtins. Kruopščiai laistykite naujai pasodintą medį, kad dirvožemis būtų drėgnas, bet šaknys nebūtų permirkusios. Tręškite aplink sakuros šaknis, be to uždenkite šaknų vietą sodo kompostu ar medžio drožlėmis, kad apsaugotumėte šaknis nuo temperatūros pokyčių.
Sakurų priežiūra:
Sakuros užauga nuo 0,3 iki 0,6 metro per metus, o pasodinus ir tinkamai įsitvirtinus, šie medžiai po to reikalauja mažai priežiūros.
Laistymas ir tręšimas:
Laistykite medį tik ilgais sausringais vasaros laikotarpiais. Šie medžiai nemėgsta, kai jų šaknys sėdi šlapioje dirvoje. Pavasarį kartą per metus tręškite medį bendromis granuliuotomis trąšomis.
Genėjimas:
Venkite genėti sakuros medį, nebent tai yra absoliučiai būtina. Jei medį ruošiatės genėti, tai darykite tik jam aktyviai augant, t.y. nuo gegužės iki rugpjūčio.
Kenkėjai:
Amarai yra maži, beveik nematomi vabzdžiai, mintantys augalų ir medžių sultimis. Amarų požymiai yra susiraukšlėję ar sustingę lapai arba kai lapai ar stiebai pasidengia besimaitinančių amarų sultimis. Jei amarų invazija nedidelė, pabandykite purkšti šaltu vandeniu ant lapų, kad juos pašalintumėte. Jei vandens purškimas neveiksmingas, apdorokite medį insekticidais, kad atsikratytumėte amarų.
Ligos:
Norėdami kovoti su ligomis ir kenkėjais, apžiūrėkite sakurų lapus. Sidabralapis grybelis yra grybelinė liga, pažeidžianti slyvinių šeimos medžius ir krūmus, įskaitant sakuras. Liga pažeidžia žaizdas, daugiausia atsiradusias dėl genėjimo. Ieškokite pilkų ar sidabrinių lapų, kad sužinotumėte, ar nėra sidabralapių grybelio. Jei liga matoma, kuo greičiau pašalinkite pažeistas šakas, nes sidabralapis grybelis progresuoja ir dažnai būna mirtinas šiam augalui. Visada pamirkykite genėjimo įrankius baliklio ir vandens tirpale, kai naudosite juos ant užkrėsto augalo. Juodųjų mazgų grybelis yra grybelinė liga, taip pat būdinga slyvinių šeimos medžiams ir krūmams. Ant medžio sąnarių ir šakų užauga nedidelės, dažniausiai šviesiai rudos spalvos ataugos. Nupjaukite sergančias šakas, kad liga neplistų. Neleiskite auginiams nukristi ant žemės. Vietoj to, atsargiai išmeskite užkrėstas šakas, užkasdami, sudegindami arba išmesdami į šiukšlių maišus.
